Psalmynas 31

₂Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos,

neleisk man niekada nusivilti!

Tu esi teisus, tad gelbėk mane!

₃Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti!

Būk užuovėjos Uola, mano tvirtovė,

galinga pilis man gelbėtis!

₄Juk esi man ir Uola, ir tvirtovė,

vesi ir saugosi mane dėl savo vardo.

₅Apsaugok mane nuo paslėptų pinklių,

nes tu mano užuovėja.

₆Į tavo rankas atiduodu savo dvasią.

Tu mane atperki,

VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve.

₇Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais,

bet pasitikiu VIEŠPAČIU.

₈Leisk man džiūgauti ir būti linksmam

dėl tavo ištikimosios meilės,

nes tu pažvelgei į mano kančią

ir pasirūpinai manimi didžiame varge.

₉Tu neatidavei manęs priešui į nagus,

bet išvedei į laisvę.

₁₀Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku.

Nuo skausmo temsta man akys,

nyksta mano gyvastis, net kaulai.

₁₁Mano gyvenimą sekina skausmas,

o mano metus – dejonės;

nuo kančios man stinga jėgų.

₁₂Esu pajuoka visiems savo priešams,

pasibjaurėjimą keliu net kaimynams

ir baimę – savo pažįstamiems;

nuo manęs bėga, kas tik kelyje mane pamato.

₁₃Esu visų užmirštas, lyg būčiau miręs,

tapau lyg sudaužytas indas.

₁₄Girdžiu daugelį kuždomis kalbant –

siaubas visur! –

kai jie rengia man pinkles

ir kėsinasi atimti gyvastį.

₁₅Bet aš pasitikiu tavimi, VIEŠPATIE,

ir sakau: „Tu mano Dievas“.

₁₆Tavo rankose mano likimas;

gelbėk mane nuo priešų, nuo tų,

kurie mane persekioja.

₁₇Pažvelk į savo tarną gerumu,

gelbėk mane savo ištikimąja meile.

₁₈Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE,

nes tavęs šaukiuosi.

Tebūna sugėdinti nedorėliai,

težengia priblokšti į Šeolą.

₁₉Tebūna nutildytos melagingos lūpos,

apie teisius žmones įžūliai kalbančios

su puikybe ir panieka.

₂₀Koks nuostabus tavo gerumas,

sukauptas tiems,

kurie tavęs pagarbiai bijo,

ir teikiamas tiems,

kurie ieško tavo užuovėjos

visiems žmonėms matant!

₂₁Savo Artumo užuovėjoje paslepi juos

nuo žmonių kėslų,

apsaugai savo pastogėje

nuo priekabių liežuvių.

₂₂Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,

nes jis buvo man nuostabiai ištikimas

įtvirtintame mieste.

₂₃Patirdamas nerimą, maniau:

„Esu išvaromas toli nuo tavo Artumo“.

Bet tu išgirdai mano maldavimą,

kai šaukiausi tavo pagalbos.

₂₄Mylėkite VIEŠPATĮ, visi jo ištikimieji!

VIEŠPATS saugo ištikimuosius,

bet skaudžiai atlygina tam,

kuris išpuikusiai elgiasi.

₂₅Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi,

kurie pasitikite VIEŠPAČIU!